Žmonės kasdien naudoja įvairius prietaisus, su jais gyvenimas tapo daug patogesnis. Tai apima GPS navigatorius, jie tapo tokie pat įprasti kaip mobilieji telefonai, fotoaparatai ir mp3 grotuvai. Kas pagalvojo apie navigacijos principą?
GPS navigacija
Net senovėje žmonės stengėsi palengvinti savo gyvenimą keliaudami naudodamiesi įvairiomis priemonėmis, leidžiančiomis jiems įsitvirtinti erdvėje. Tokie kaip, pavyzdžiui, kompasas ar sekstantas. Šie du įrenginiai egzistuoja ir šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau vadinamoji GPS navigacija vis labiau populiarėja. Pasirodžius, prasidėjo nauja geografinių koordinačių nustatymo era.
Pats savaime santrumpa „GPS“reiškia „visuotinę padėties nustatymo sistemą“, tai yra didelio masto padėties nustatymo sistema. Jį maitina daugybė saulės energiją naudojančių palydovų ir antžeminių taškų. Šią sistemą pirmą kartą pradėjo JAV gynybos departamentas, siekdamas užtikrinti karinį valstybės saugumą, o laikui bėgant ji tapo prieinama civiliams.
Šiuolaikiniai žmonės nebeįsivaizduoja gyvenimo nenaudodami palydovinių sistemų. Jie leidžia keliauti po pasaulį, nebijant pasiklysti nežinomoje teritorijoje, suteikia neribotos laisvės jausmą.
Kaip veikia GPS navigatoriai
Naudodamiesi GPS imtuvais, galite nustatyti savo buvimo vietą. Tai jau žinomi įrenginiai - navigatoriai. Jie apdoroja palydovų signalus ir apskaičiuoja tikslias koordinates. Tam matuojamas laikas, per kurį signalas iš kosmoso pasiekia antžeminį objektą. Atstumas apskaičiuojamas automatiškai pagal gautus laiko duomenis. Paprastai objekto padėčiai kosmose nustatyti pakanka informacijos, gautos iš trijų palydovų, tačiau jei jų yra daugiau, tuomet galite apskaičiuoti ir objekto padėtį virš jūros lygio. Be to, GPS sistema padeda nustatyti maršrutus (net atsižvelgiant į spūstis), atstumus, rasti individualius namus ir gatves bei įvairius infrastruktūros objektus. Navigacija galima bet kuriuo dienos ar nakties metu ir bet kokiu oru.
GPS signalo kokybė ir klaidos
Iš palydovų siunčiamų radijo signalų kokybei gali šiek tiek pakenkti padidėjęs aktyvumas Saulėje ar magnetinės audros. Tokiais atvejais signalai dažniausiai sklinda šiek tiek prasčiau, navigatorius veiks lėčiau.
Paprastai mažos klaidos nustatant koordinates atsiranda dėl kai kurių techninių sistemos sutrikimų. Tai apima vėlavimą borto įrangoje, nestabilų generatoriaus veikimą, nenustatytą palydovo padėtį ir įvairias kosminio pobūdžio klaidas.
