2012 m. Rugpjūčio 6 d. Amerikiečių roveris „Curiosity“nusileido Marse. Įrengtas įvairiais moksliniais instrumentais, prietaisas ieškos vandens ir organinių medžiagų pėdsakų raudonosios planetos paviršiuje, atliks geologinius tyrimus ir tyrinės planetos klimatą.
„Curiosity“(iš anglų kalbos „Curiosity“), dar žinomas kaip MSL - Marso mokslo laboratorija („Marso mokslo laboratorija“), buvo paleista 2011 m. Lapkričio 26 d. Iš Kanaveralo kyšulio ir 2012 m. Rugpjūčio pradžioje saugiai nusileido Marse. Tai sunkiausias kada nors į Marsą paleistas erdvėlaivis, sveriantis iki tonos. Po kelių mėnesių jis turės įveikti iki 20 kilometrų, atlikdamas daugybę mokslinių tyrimų.
Pagrindinė smalsumo misija yra ištirti Marso dirvožemį. Spektrometrų, lazerio ir kitos įrangos buvimas leidžia prietaisui atlikti dirvožemio mėginių tyrimus vietoje ir perduoti rezultatus į Žemę. Pagrindinė MSL misija yra rasti vandens ir organinių medžiagų Marso dirvožemyje. Organinių medžiagų buvimas parodys, kad kadaise Marse buvo gyvybė. Pažymėtina, kad vandens paieška bus atliekama naudojant rusišką instrumentą „DAN“(Dynamic neutron albedo). Tai leis ištirti iki vieno metro storio dirvožemio sluoksnį.
Smalsumas aprūpintas keliomis spalvotomis ir nespalvotomis kameromis. Spalvoti gali perduoti aukštos kokybės Marso paviršiaus vaizdą, juoda ir balta spalva dažniausiai naudojama judant įrenginiui. Ant šonų jie pateikia stereometrinį vaizdą, leidžiantį teisingai įvertinti paviršiaus pobūdį.
Roveris jau perdavė pirmąsias nuotraukas į Žemę. Jas galite rasti NASA puslapyje „Curiosity“misijoje. Spustelėkite toliau pateiktą nuorodą, raskite skyrių „Misijos vaizdai“centriniame puslapio stulpelyje. Jame galite pamatyti roverio perduodamas nuotraukas - tiek spalvotas, tiek nespalvotas. Naujos nuotraukos bus pridėtos prie svetainės, kai jos taps prieinamos. Taip pat svetainėje galite žiūrėti kompiuterio vaizdo įrašą, kuriame parodyta MSL nusileidimo schema ir jos darbas Marse.
Mokslininkai tikisi, kad naujasis roveris galės dirbti bent vienerius Marso metus, tai yra 686 Žemės dienos. Kadangi prietaisas energiją gauna ne iš saulės baterijų, o iš radioizotopo termoelektrinio generatoriaus, „Curiosity“gali atlikti tyrimus Marso nakties sąlygomis.
