1965 m. Pristatyta hiperteksto sąvoka apibūdino netiesinės struktūros dokumentus. Paprastai hipertekstas yra kelių vienas su kitu susijusių tekstų rinkinys, turintis perėjimo iš vieno teksto į kitą mazgų. Kompiuterinėje terminologijoje hipertekstas yra tekstas, suformuotas naudojant specialią žymėjimo kalbą. Jo išskirtinis bruožas yra nuorodų buvimas.
Vienas ryškiausių hiperteksto naudojimo pavyzdžių yra tinklalapiai. Tai dokumentai, sukurti naudojant HTML („Hyper Text Markup Language“). Tinklalapiuose yra informacijos, įskaitant tekstinę, su nuorodomis į kitus tinklalapius arba grafinius, garso ir kitus elementus. Hipertekstas yra bet koks tekstas, kuriame yra nuorodų į kitus fragmentus. Hiperteksto sistema yra informacinė sistema, sauganti duomenis elektronine forma, taip pat galinti užmegzti ryšius tarp elementų. Hiperteksto esmė yra tokia. Yra duomenų bazė, kurioje saugomi objektai. Objektai yra teksto skyriai, apibūdinantys konkretų klausimą. Naudojant specialius mechanizmus, tarp teksto fragmentų nustatomos sąsajos. Taip pat galima nustatyti naujas nuorodas - vartotojas ar programa. Kompiuterinių technologijų požiūriu hiperteksto formavimas yra informacijos generavimas duomenų bazėms. Ne tik tekstas, bet ir garso bei vaizdo failai, grafiniai duomenys gali veikti kaip hiperteksto elementai. Hiperteksto technologija yra tinklo formos pateikto teksto kūrimo, palaikymo, išplėtimo, peržiūros procesas. Taikomosios programos, naudojančios šią technologiją, yra pagrįstos keturiomis hiperteksto funkcijomis: pakeitimas, nuorodos, užrašai, užklausos. Dėl pakeitimo galima pakeisti bet kurią informaciją, žiūrint grafiniame faile ar kitoje teksto dalyje. Nuorodos yra svarbiausia funkcija. Su jų pagalba galite organizuoti ryšius, kurie yra hiperteksto požymis. Užrašai veikia kaip įprasti ribiniai užrašai. Su jų pagalba galite susieti informaciją su bet kokiu fragmentu. Užklausų pagalba galima analizuoti tekstą iš skirtingų pozicijų. Užklausos leidžia ieškoti hipertekste.
