Lomografija yra naujas šiuolaikinių fotografų judėjimas, kurie naudojasi specialiomis kameromis ir stengiasi padaryti paprasčiausias, bet tuo pačiu ir įspūdingas nuotraukas. Daugelis fotografijos meno mėgėjų bent kartą gyvenime eksperimentuoja su vadinamosiomis lomokameromis. Taigi, kas tai?
Šiek tiek istorijos
1984 m. Leningrado optikos ir mechanikos asociacija pagamino LOMO-Compact-Avtomat kamerą, stebėtinai lengvai naudojamą ir galinčią užfiksuoti aplinkinį pasaulį tokį, koks jis yra. LOMO aparatas nereikalavo brangių filmų ir profesionalių įgūdžių. Tačiau šios kameros populiarumas atsirado šiek tiek vėliau - tik po 10 metų, kai studentai iš Vienos, vardu Matthiasas Figelis ir Wolfgangas Stranzingeris, pirmą kartą pastebėjo, kaip įdomios gali būti paprastos joje padarytos nuotraukos. Taip gimė „lomo“žanras ir sukurta tarptautinė lomografų bendruomenė. Australai sugalvojo patys iššifruoti santrumpą, kuri iš tikrųjų atspindi ir lomografinio meno esmę: „LOve“ir „MOtion“(meilė ir judėjimas).
Kokios kameros laikomos lomokameromis?
Norint tapti „lomocamera“savininku, visai nebūtina pirkti madingų ir brangių prietaisų iš užsienio: juk Sovietų Sąjunga buvo „lomocamera“tėvynė. Aplankykite artimiausią blusų turgų kitą savaitgalį!
Kol minėta „Lomography“bendruomenė pradėjo gaminti specialius naujos kartos fotoaparatus, lomografijai buvo naudojama tik sovietinė „LOMO-Compact-Avtomat“kamera. Šiuo metu gaminama gana daug fotoaparatų, kurie naudojami tam pačiam tikslui. Pavyzdžiui, „Action Sampler“, „ActionSampler Flash“, „Colorsplash“ir „FishEye“kamera (dar vadinama žuvies akimis). Visos šios kameros duoda maždaug tą patį rezultatą: tamsėja kampai, trūksta gylio nuotraukose ir žavinga retro atmosfera. Vis dėlto ypač norėčiau atkreipti dėmesį į korėjiečių fotoaparatą „Holga“- tai palyginti nebrangus prietaisas, daugiausia pagamintas iš plastiko ir priklausantis žaislinių fotoaparatų kategorijai. Jis tapo populiarus lomografijos entuziastų dėl nuostabiai ryškių spalvų ir beveik tobulų patamsintų kampų.
Tiesa, jei ketinate daryti lomografiją beveik ekstremaliose situacijose (pavyzdžiui, aktyvaus judėjimo metu), tuomet turėtumėte likti ištikimi sovietiniam LOMO-Compact-Avtomat. Šis fotoaparatas turi stebėtinai patvarų korpusą, o jo lęšiai atlaiko iki -20 temperatūrą.
Fotografijos netobulumas (neryškumas, judesio pojūtis, patamsėjimas) suteikia lomofotografijai žavesio. Taigi išbandykite ir ieškokite įdomių efektų!
Geras nuotraukos, darytos „lomo“fotoaparatu, pavyzdys: šiek tiek patamsėję kampai, tačiau vaizdas yra pakankamai aštrus. Norėdami pradėti jausti savo fotoaparatą, turite šiek tiek praktikuotis. Lomofotografijai taip pat būdinga daugkartinė ekspozicija, kai vaizdai uždedami vienas ant kito, sukuriant nuostabų siurrealistinį efektą.
